Trumpas atsakymas į klausimą, kokį teleskopą išsirinkti, būtų – priklauso nuo to, ką su juo norėsite veikti.
Vienas svarbus dalykas, kurį būčiau norėjęs žinoti pradžioje – nėra tokio dalyko kaip „geriausias teleskopas“. Taip pat nėra vieno teleskopo, kuris tiktų visiems tikslams vienodai gerai.
Pabandykime trumpai išskirti populiariausias tikslų kategorijas, per daug nenuklystant į techninius niuansus.
Niutono reflektoriai
Tai pats populiariausias teleskopo tipas. Ir čia yra du keliai – vienas veda prie Dobsono, kitas prie ekvatorinės montuotės.
Dobsonai
Jeigu norisi daug matyti už mažą kainą, Dobsonas yra karalius. Įsivaizduok: už kelis šimtus eurų gauni teleskopą su dideliu veidrodžiu, kuris surenka tiek šviesos, kad gali matyti ir mėnulio kraterius, ir Saturno žiedus, ir tolimas ūkas.
Privalumai
- Geriausias kainos ir kokybės santykis.
- Paprasta naudoti – pastatai dėžę, uždedi vamzdį ir žiūri.
- Mažesnius modelius galima nešti surinktus.
- Platus matymo laukas, puikiai tinka dideliems objektams kaip Andromeda.
Trūkumai
- Jie sunkūs ir masyvūs, jau 200 mm skersmens Dobsonas tampa nepatogus nešioti.
- Dauguma neturi automatinio sekimo, todėl rimtai fotografijai netinka. Nors egizstuoja dobsonų su kompiuterizuota (GoTo) montuote, tačiau jie tampa dar mažiau mobilūs, o montuotė tinkama iš esmės tik vizualiniam stebėjimui, ne fotografijai.
Pavyzdžiai: SkyWatcher 200P Dobson, GSO 200/1200 Deluxe Dobson.
Niutono reflektorius ant ekvatorinės montuotės
Tai lyg Dobsonas, tik su sudėtingesne koja. Ekvatorinė montuotė atrodo kaip mechaninė konstrukcija, kurią reikia pastatyti pagal šiaurinę žvaigždę. Bet kai ją susireguliuoji, stebėti tampa patogiau.
Privalumai
- Objektą reikia judinti tik viena kryptimi, lengviau išlaikyti jį centre.
- Atsiveria pirmos galimybės astrofotografijai.
Trūkumai
- Brangesnis už Dobsoną.
- Montuotė masyvesnė ir sudėtingesnė, mažiau mobilumo. Reikalauja maitinimo šaltinio. Taip pat svorių balansavimo, sulygiavimo pagal keletą matomų žvažgdžių. Todėl tai nėra „greitai išsinešiu ir pastebėsiu” variantas.
Pavyzdžiai: SkyWatcher Explorer 200P EQ5, Celestron AstroMaster 130EQ.
Katadioptriniai teleskopai (SCT, Maksutov ir kt.)
Šitie atrodo labai šiuolaikiškai – trumpi, kompaktiški vamzdžiai su lęšių ir veidrodžių kombinacija.
Privalumai
- Gana lengvi ir patogūs transportuoti (iki maždaug 200 mm diametro).
- Didelis židinio nuotolis, todėl mėnulis ir planetos atrodo ryškiai ir arti.
- Dažnai turi GoTo sistemą – teleskopas pats suranda ir seka objektus.
Trūkumai
- Siauresnis matymo laukas, dideliems objektams kaip Andromeda mažiau tinkami (bet dauguma objektų telpa į matymo lauką).
- Brangesni už tokio paties dydžio Niutono reflektorius.
- Reikalauja daugiau laiko, kol teleskopo temperatūra susivienodins su aplinkos, ypač jei buvo išneštas iš kambario temperatūros į gerokai vėsesnę aplinką.
Pavyzdžiai: Celestron NexStar 6SE (SCT), SkyWatcher SkyMax 127 (Maksutovas).
Refraktoriai
Tai klasikiniai teleskopai su lęšiu priekyje – tokie, kokį nupieštum vadovėlyje. Jie išskiriami atskirai, nes tai vienintelis teleskopo tipas, kuris šviesą surenka tik lęšiais, be veidrodžių. Iš esmės refraktorius yra kaip vienas labai didelis žiūronas: vietoje dviejų mažų objektyvų turi vieną didelį, todėl surenka daugiau šviesos ir leidžia matyti detales smarkiai priartintas.
Privalumai
- Vaizdas labai ryškus, kontrastingas, „švarus“.
- Beveik nereikalauja priežiūros, paprasta naudoti.
Trūkumai
- Dideli refraktoriai labai brangūs ir sunkūs.
- Maži (80–120 mm) surenka mažiau šviesos, todėl giliojo dangaus objektai matomi blankiau.
Šį tipą dažniausiai renkasi tie, kas vertina paprastumą ir vaizdo kokybę labiau nei maksimalų šviesos surinkimą. Jei reflektoriai ir katadioptrikai yra tarsi „šviesos kibirai“, tai refraktorius yra „vaizdo kokybės meistras“.
Pavyzdžiai: SkyWatcher Evostar 90/900, Explore Scientific AR102.
Kiek colių rinktis?
Kai žmonės renkasi pirmą teleskopą, beveik visada užstringa ties klausimu: o kokio dydžio imti? Čia kalba eina ne apie ilgį, o apie veidrodžio arba lęšio skersmenį. Nuo jo priklauso, kiek šviesos surenka teleskopas ir kiek realiai matysi.
Įsivaizduok: kuo didesnis langas kambaryje, tuo daugiau šviesos patenka vidun. Su teleskopais – tas pats. Bet kaip ir langą, per didelį teleskopą tampytis bus sunku.
Maži teleskopai (apie 70–100 mm refraktoriai arba 114–130 mm veidrodžiai).
Jie lengvi, pigūs, paprasti. Pamatysi mėnulį labai gražiai, Jupiterio juostas, Saturno žiedus, bet giliojo dangaus objektai bus vos įžiūrimi. Tai geras pasirinkimas, jei nori tik lengvos pradžios arba teleskopą vaikui.
Vidutiniai teleskopai (apie 150–200 mm veidrodžiai arba 100–120 mm refraktoriai).
Čia prasideda tikras „wow“. Oriono ūkas jau turi formą, Andromeda matosi kaip tikras miglotas ovalas, Saturno žiedai ryškūs su Cassini tarpu, Jupiterio mėnulius gali sekti naktą iš nakties. Tai yra klasikinis kompromisas – dar pakankamai patogu transportuoti, bet jau rimtai įspūdinga, ką matai. Dauguma žmonių pirmam teleskopui pasirenka būtent šitą kategoriją.
Dideli teleskopai (250 mm ir daugiau).
Surenka tiek šviesos, kad giliojo dangaus objektai pradeda atrodyti tikrai įspūdingai. Tačiau čia yra „bet“: jie sunkūs, nešiojimas tampa iššūkiu, reikia vietos saugojimui. Jei gyveni bute – toks teleskopas gali tiesiog stovėti spintoje. Jei turi nuosavą kiemą – tada visai kita istorija.
Trumpai tariant, klausimas „kiek colių imti“ iš tikro reiškia klausimą „ar labiau nori patogumo, ar daugiau šviesos?“
- Jei svarbu mobilumas ir paprastumas – rinkis mažesnį.
- Jei nori geriausio kompromiso tarp patogumo ir įspūdžio – 200 mm Dobsonas arba apie 120 mm refraktorius yra auksinis viduriukas.
- Jei svajoji apie rimtą „wow“ patirtį ir tau nesunku tampytis – 250 mm ir daugiau.
Kur stebėsi?
Renkantis pirmąjį teleskopą labai svarbu pagalvoti ne tik apie tipą ar dydį, bet ir kur iš tikro stebėsi dangų.
- Jei gyveni mieste. Čia dangų gadina šviesos tarša. Planetos, mėnulis, dvinarės žvaigždės matysis puikiai net su mažesniu teleskopu, bet ūkas ar galaktikos bus vos įžiūrimos – net su labai dideliu Dobsonu.
- Jei turi galimybę išvažiuoti į kaimą ar tamsesnę vietą. Didelis teleskopas atsiskleidžia visu grožiu. Oriono ūkas, Andromeda, Paukščių Takas – viskas daug ryškiau ir įspūdingiau.
- Mobilumas. Jeigu planuoji teleskopą dažnai vežtis, reikia atsižvelgti į svorį ir dydį. Geriau turėti mažesnį, bet naudojamą, nei didelį, kuris galiausiai stovės kampe.
Trumpai tariant, geriau mažesnis teleskopas po tamsiu dangumi, nei didelis mieste po lempomis. Vieta gali nulemti patirtį ne mažiau nei pats teleskopas.
Didesnis teleskopas ne visada padeda, jei dangus nėra idealus.
Kodėl?
- Šviesos tarša.
Didelis veidrodis surenka daugiau šviesos – bet surenka ir daugiau „šiukšlių“ iš dangaus. Mieste ar prie daug lempų objektai tampa ne ryškesni, o tik labiau „išplauti“ pilkame fone. Todėl mieste net 300 mm Dobsonas gali nuvilti labiau nei 100 mm refraktorius. - Atmosferos sąlygos („seeing“).
Kai oras virpa (pvz., karšta vasaros naktis virš stogų), didelis teleskopas mato daugiau turbulencijos. Rezultatas – vaizdas dreba ir praranda detales. Mažesnis skersmuo dažnai „perlaužia“ atmosferą švariau, todėl Jupiteris ar Saturnas gali atrodyti stabilesni mažesniame refraktoriuje nei dideliame Dobson’e. - Kur padeda didelis skersmuo.
Jeigu tik dangus bent kiek tamsesnis (Bortle 4–5 ar geriau) ir seeingas padorus, tada didelis teleskopas tikrai atsiskleidžia: ūkas, spiečiai, galaktikos tampa nebe blyški dėmė, o įdomūs objektai su struktūra.
Apibendrinimas
Nėra vieno teleskopo, kuris būtų „geriausias viskam“.
- Jei nori daugiausiai už mažiausią kainą ir maksimalaus paprastumo – Dobsonas.
- Jei nori sekimo ir pirmų žingsnių fotografijoje, bet šiek tiek sudėtingiau – Niutono su ekvatorine montuote.
- Jei nori universalaus, kompaktiško ir su GoTo – katadioptrinis.
- Jei nori paprastumo ir ryškaus vaizdo – refraktorius.
Pirmas klausimas, kurį verta užduoti sau prieš perkant: ką labiausiai noriu stebėti? Mėnulį ir planetas, giliojo dangaus objektus ar pabandyti astrofotografiją? Atsakymas į šį klausimą beveik automatiškai parodys, kurį tipą pasirinkti.

Parašykite komentarą