Mėgėjiška astronomija. Nuo ko pradėti?

Pačioje pradžioje jūsų pagrindinė užduotis – suprasti, ką norite nuveikti mėgėjiškos astronomijos lauke, nes nuo to priklausys ir tai, ko jums reikia šiam tikslui pasiekti. Šio įrašo tikslas nėra techninis, į detales nesileisime, vietoje to pabandysime išsikelti tikslą, kuris pateisintų lūkesčius ir apžvelgti 3 populiariausias mėgėjiškos astronomijos veiklas.

Vizualiniai stebėjimai – tai pats paprasčiausias ir geriausias būdas pradėti savo kelią į pažintį su astronomija. Kodėl? Nes tam užtenka gana paprastos įrangos, tam reikia mažiausiai investicijų ir mažiausiai žinių, ir nuo to reikėtų pradėti siekiant išmokti orientuotis danguje.

Pradėti vizualinius stebėjimus jums tiks praktiškai bet kuris teleskopas arba astronominiai žiūronai su trikoju, žvaigždėlapis arba programėlė telefone (rekomenduoju Stellarium arba SkySafari).

Dažno patyrusio astronomo įrangos arsenale šalia teleskopų rasite ir žiūronus, nes su žiūronais galite matyti gerokai platesnį lauką, stebėti ir mokytis įvarius žvaigždynus, mėnulį, todėl tai nebūtinai bus laikina investicija ir jie gali puikiai papildyti įrangą, kurią norėsite įsigyti ateityje, jeigu liksite su šiuo pomėgiu.

Elektroninė astronomija (angl. Electronically-Assisted Astronomy arba trumpiau EAA) – tai yra tarpinė stotelė tarp vizualinių stebėjimų ir astrofotografijos, kuriai reikia 4 esminių elementų:

1. Teleskopo.
2. Kompiuterizuotos montuotės su objekto sekimu.
3. Kameros.
4. Kompiuterio.

Šio metodo esmė, vietoje okuliaro sumontuoti kamerą, ją prijungti prie kompiuterio ir naudojant trumpus išlaikymus, dažniausiai iki 30s. naudojant tam pritaikytą programinę įrangą išryškinti danguje esančius objektus.

Šio metodo privalumai, lyginant su astrofotografija, tai, kad rezultatą matote praktiškai iš karto – ekrane galite matyti, kaip pavyzdžiui galaktika ar žvaigždžių spiečius ryškėja jūsų ekrane. Taip pat, tam pakanka paprastesnės alt-az montuotės. Tokią montuotę paprasčiau naudoti, nereikia atlikti papildomo lygiavimo pagal Šiaurinę žvaigždę, ką reikėtų padaryti turint ekvatorinę montuotę.

Tačiau jeigu nuspręstumėte nuo pat pradžių užsiimti šia veikla, įsivertinkite, kad tai nebus trumpas išbėgimas į lauką. Jums reikės surinkti montuotę ir teleskopą, sukonfigūruoti montuotę prieš kiekvieną naudojimą, pasistatyti stalą, kėdę kompiuterį, sujungti visus komponentus ir greičiausiai vien pasiruošimas pareikalaus apie 30 min. Vėliau reikės panašiai tiek laiko viską susipakuoti. Jeigu gyvenate vietovėje su itin didele šviesos tarša, greičiausiai norėsite nuvykti, kur yra tamsiau, visa tai pareikalaus papildomo laiko kelionei ir atgal. Taip pat jeigu gyvenate daugiabutyje be lifto, atkreipkite dėmesį į įrangos svorį ir tai, kiek kartų reikės lipti žemyn ir aukštyn. Kai kurie didesnio teleskopo elementai gali sverti 20-30 kg.

Astrofotografija – tai turbūt pats sudėtingiausias ir brangiausias užsiėmimas mėgėjiškos astronomijos lauke, ypač jei norite tai daryti kokybiškai. Nuo elektroninės astronomijos jis skiriasi tuo, kad ekspozicijos išlaikymo trukmė tampa ilgesnė ir dažniausiai trunka nuo keleto minučių, iki keleto valandų. Iš esmės jai reikia tiek pat įrangos kaip ir elektroninei astronomijai, tačiau reikalavimai įrangai tampa daug aukštesni.

Visgi pagrindinis resursas, kurio jums prireiks, tai bus kantrybė, nes dėl vienos nuotraukos, gali tekti pralaukti visą naktį. Taip pat, tam reikia ypatingai tikslios ir stabilios ekvatorinės montuotės su gidavimo įranga ir teleskopo su itin kokybiška optika.

Šis pomėgis ypatingai išbrangsta, jei norite fotografuoti mažesnius objektus, kuriems reikalingas ilgas židinio nuotolis, pavyzdžiui saulės sistemos planetas. Tokiu atveju reikalavimai įrangai ypatingai padidėja dėl visos įrangos svorio ir tam svoriui atlaikyti pakankamos montuotės su stabiliu trikoju, nes nenorėsite, kad kelias valandas trukusią ekspoziciją sugadintų netikėtai pakilęs vėjas.

Šiek tiek mažiau investicijų reikės, jeigu norėsite fotografuoti tik didesnius dangaus objektus, pavyzdžiui artimas galaktikas, ūkus ar Mėnulį. Dėl mažesnio teleskopo svorio ir matmenų, gali pakakti paprastesnės montuotės. Visgi tai nėra ta veikla, kur norėsite taupyti.

Plataus kampo astrofotografija galima ir turint tik veidrodinį fotoaparatą su tinkamu objektyvu, bet tam taip pat reikės montuotės su sekimu, o jeigu objektą sekti reikės ilgiau nei 30s, reikalinga ir gidavimo įranga. Tačiau šiuo būdu planetų ir kitų mažų objektų danguje „nepasieksite“ tiek, kiek norėtumėte.

Kokias turiu sąlygas astronomijai?

Galų gale labai svarbus klausimas, kokioje aplinkoje gyvenate ir ar reikės toli važiuoti norint turėti pakankamas sąlygas savo pasirinktai veiklai. Ir svarbiausia, ar esate pasiryžę tokiai kainai.

Šviesos tarša – nors yra astronomų mėgėjų, kurie užsiima astronomija ir gana šviesa užterštose vietovėse, naudojant tam tikrus filtrus, tačiau visada rekomenduojama nuvykti ten, kur jos yra kuo mažiau. Su ta pačia įranga galėsite pamatyti daug daugiau objektų ir jie bus ryškesni.

Šiam aspektui įsivertinti rekomenduoju pažiūrėti šviesos taršos žemėlapį. Paspaudus ant pasirinkto taško, galite matyti šviesos taršos intensyvumą išreikštą Bortle klase. 1 reiškia mažiausia šviesos taršos intensyvumą, 10 – didžiausią. Lietuvoje vargu ar rasite 1, tačiau galite rasti 2-3 klasę ir tai būtų jau labai gera vieta stebėjimams. Visgi, jeigu iki tokios tamsios zonos reikės keliauti 1 ar 2 valandas į vieną pusę, ar esate tam pasiryžę?

Temperatūrų pusiausvyra – tai liečia visus teleskopus, tačiau labiausiai paveikia uždaros konstrukcijos teleskopus arba teleskopus su itin dideliais veidrodžiai. Jeigu paimsite teleskopą iš šiltos patalpos ir pastatysite jį lauke, kur bus gerokai žemesnė temperatūra, matomumas bus labai prastas. Stebėjimus galėsite pradėti tik kai teleskopo elementų temperatūra susivienodins su lauko temperatūra. Tai gali užtrukti nuo 15 min iki 1 valandos. Itin dideliems, uždaro tipo teleskopams (pavyzdžiui 14″ skersmens katadioptrikui) tam pasiekti gali neužtekti ir visos nakties. Daugeliui mažesnių teleskopų iki 20cm (8″) veidrodžio skersmens greičiausiai užteks iki 1 val. Atviro tipo Niutono reflektoriui 20 cm ar mažesnio skersmens veidrodžiui gali užtekti 15 min. Žinoma, daug priklauso ir nuo temperatūrų skirtumų.

Reziumuojant noriu pasakyti, kad viskam yra sprendimai, temperatūrų pusiausvyrai pasiekti – ventiliatoriai, šviesos taršai – filtrai. Tačiau viskas turi savo kainą, privalumus ir trūkumus, ir pradžioje daug sudėtingų sprendimų gali atbaidyti nuo šio pomėgio, o to mes nenorime, tiesa?